Niekada negalvojau, kad pačios svarbiausios pratybos išvirs į dar vieną patirtį gydymo įstaigose. Bet prieš patekdama į jas, spėjau Pabradėje pabūti savaitę ir nors trumpai, bet tikrai ne šiaip sudalyvauti „Geležinio vilko“ pratybose. Tai buvo didžiausios ir svarbiausios pratybos, todėl neapsieita be iškilmingų atidarymo ceremonijų. O po jų prasidėjo pasirengimas. Pratybos truko dvi savaites, pirmoji […]
Kasdienybė ir kiti įvykiai
Du mėnesiai – tiek praėjo nuo paskutinio mano įrašo, o atrodo, kad tik akimirka, bet ir kartu tiek daug. Tada ruošiausi pirmajam trijų parų žygiui. O dabar – didžiųjų šaukimo pratybų „Geležinis vilkas“ išvakarės. Jau rytoj įprastą gyvenimą pakeis Pabradės poligonas, kur gyvensime beveik dvi savaites. Ir vėl smalsu, ir vėl baisu. O dabar pabandysiu […]
Pratybų žygiai
Šiandien paskutinė diena, kai išėjimas į mišką reiškė vieną parą. Rytoj vyks skyriaus (primenu-mažiausio vieneto) atsiskaitymas. Tai toks ne šiaip sau egzaminas, o super egzaminas, kuris truks tris dienas ir dvi naktis. O tuo tarpu verta apžvelgti iki tol nutikusius porą išėjimų į miškus. Pirmasis buvo žygis arba nuolatinis ėjimas į priekį ir atgal. Sunku […]
Pirmas kartas
Po šio pirmojo karto praėjo jau labai nemažai laiko, bet niekaip nekilo rankos apie tai rašyti. Gal pradžiai vertėtų papasakoti, kas man yra medicinos punktas arba medpunktas. Eiti ten ir būti pliusu (sergančiuoju, nešiojančiu raudoną kryžių arba pliusą) – čia jau pasaulio pabaiga, taip man atrodė. Įvaizdis yra viskas, kad ta vieta tik silpnavaliams arba […]
Be kojos, bet į priekį
Jau trys savaitės esame grįžę iš Pabradės. Sugrįžti į normalų ritmą buvo sunkoka. Kodėl? Nes nebegalima kada panorėjus gulėti lovoje, o ją dar ir kloti reikia kas rytą, galima kasdieną praustis, per tris savaites lengva priprasti prie visai kitos komandos t.y. merginų skyriaus, vėl reikia valyti batus, greičiau valgyti, kopti į ketvirtą aukštą ir t.t. […]
Pabradistanas (I)
Taip skambiai mūsyse vadinamas Pabradės poligonas. Gal todėl, kad gyvename ten palapinėse ir šiek tiek primiršti civilizacijos? Vienas, nes galbūt bus ir antra dalis, juk ten su šaulio kursu turėtume būti dar penkias dienas. O per pastarąją savaitę įspūdžių tikrai netrūko. Iš pradžių verta apžvelgti opiausią klausimą – šaltį. Taip, buvo šalta ir net labai. […]
Beretės
Tai toks žalias blynas, prie kurio prisegus Geležinio vilko ženklą, apliejus vandeniu ir štai tokį šlapią daiktą suminkius pagal savo galvos formą išeina net labai elegantiškas galvos apdangalas. Gaila, kad negali jo tiesiog imti ir gauti, oi ne. Kurį laiką vyko paspėliojimai, ką reikės įvykdyti, kad užsitarnautume beretę. Turbūt Šlovės takas? Ir ką gi – […]
Kvartalinių džiunglės
Mūsų gyvenimas Rukloje būna pažymėtas įvykiais, kurie yra tarsi atskaitos taškai laiko skaičiavimui. Visai nesvarbu, ar šiandien pirmadienis, o gal antradienis. Daug svarbiau, kada šaudysime, eisime į mišką ir pan. Šią savaitę laikas skaičiavosi iki orientacinio žygio poligone. Smagu, kad ėjome be kuprinių, ne po vieną ir poromis. O visa kita jau istorija. “Šį kartą […]
Išėjo į mišką
“O jūs pasiimėt paketų? Nes bičai tai jau įsidėjo“, – pasakė kolega mums merginoms. Klausė jis būtent apie tuos, moterų naudojamus. Turbūt tai pirmas ir paskutinis kartas, kai girdėjau tokį klausimą iš vaikino ir vienintelis juokingas dalykas susijęs su mišku. Paaiškinimas: paketai reikalingi sugerti iš batų drėgmę, kai eini miegoti. Apie ėjimą į mišką girdėjome […]
O buvo taip
Niekaip nesuprantu, kur prabėgo 3 savaitės. Nors atrodo, kad visą laiką diena prasidėdavo „Kuopa kelt!” ir baigdavosi „Kuopa miegas!”. Kad reikėjo greitai valgyti ir dar greičiau bėgioti laiptais, greitai rengtis ir stoti rikiuotėn, kas rytą dėtis kerzus ir vakare juos kuo greičiau uždaryti į džiovyklą, kol jų dvokutis nenumarino kitų, nors ką ten numarino – […]
(ne)Eilinė Marija 