Be kojos, bet į priekį

Jau trys savaitės esame grįžę iš Pabradės. Sugrįžti į normalų ritmą buvo sunkoka. Kodėl? Nes nebegalima kada panorėjus gulėti lovoje, o ją dar ir kloti reikia kas rytą, galima kasdieną praustis, per tris savaites lengva priprasti prie visai kitos komandos t.y. merginų skyriaus, vėl reikia valyti batus, greičiau valgyti, kopti į ketvirtą aukštą ir t.t. […]