Kasdienybė ir kiti įvykiai

image

Du mėnesiai – tiek praėjo nuo paskutinio mano įrašo, o atrodo, kad tik akimirka, bet ir kartu tiek daug. Tada ruošiausi pirmajam trijų parų žygiui. O dabar – didžiųjų  šaukimo pratybų „Geležinis vilkas“ išvakarės. Jau rytoj įprastą gyvenimą pakeis Pabradės poligonas, kur gyvensime beveik dvi savaites. Ir vėl smalsu, ir vėl baisu. O dabar pabandysiu trumpai apžvelgti, kas įvyko per tuos du mėnesius.

Trijų parų pratybos, kaip ir priklauso, turėjo keletą perliukų. Važiavome su šarvuočiais! Bet viskas negalėjo tiesiog vykti. Prie manęs priėjęs vertintojas liepė suvaidinti, kad negaliu, nenoriu, bijau vykti į trijų parų pratybas – tikrino mano vado psichologinį pasiruošimą. Blogiausia, kad tokio akibrokšto iš manęs ir buvo tikimasi, todėl net ir vaidinti labai nereikėjo. Bet skyriaus vadas susitvarkė puikiai, taip gerai, kad net pagalvojau, jog suprato, kad čia vaidyba. Net kai mūsų šarvuotį apšaudė, kai jau ėjome link įsikūrimo vietos, jis klausinėjo, kaip jaučiuosi. Tai aš vis klausinėjau: „Ar jūs supratot, kas čia buvo?“, o jis tik supratingai linksėjo. Kai jau liepė eiti prieš jį, supratau, kad nieko jis nesuprato. Vėliau, kai buvo proga, pasakiau, kad čia tebuvo vaidyba. Dar blogiau: į „ar jūs supratot, kas čia buvo?“, jis galvojo: „na, taip, mus apšaudė, pabėgom nuo priešo, ko čia nesuprasti?“. Taigi, iš šono atrodė, kad man neblogai galvelėje pasimaišė.

Iš to žygio verta paminėti, kad rengiant puolimą mums talkino žvalgai, kurie paėmė įkaitą; kad patruliuojant teko susišaudyti su krūmuose tykančiais priešais; kad mus puolęs skyrius, puolė visai ne mus, o šalia esančius seniau iškastus apkasus. Kodėl? Greičiausiai suveikė vado sugalvotos priemonės dėmesiui atkreipti, pvz. imitacinės stebėjimo pozicijos.

Tada teko dalyvauti šaulio – gelbėtojo kurse, kuris, nors ir trumpas, bet buvo labai įdomus. Daug raišiojome, bintavome, tvarstėme, klausėme įvairių situacijų scenarijų. Puikiai suprantu, kad viena yra įsivaizduoti, kad ruoši transportavimui kolegą su išvirtusiomis žarnomis, ir visai kas kita atsidurti realioje situacijoje. Bet gauta informacija padeda jaustis nors kiek tvirčiau. Beje, kažkada anksčiau dalyvavome susitikime su Ukrainoje kovojusiais žmonėmis, atvykusiais gydytis į Lietuvą. Jie pabrėžė, kad tikrame mūšio lauke šalia greičiausiai nebus profesionalaus paramediko ar gydytojo, todėl būtina žinoti, kaip suteikti būtiniausią pirmąją pagalbą, kad tai – auksinė informacija.

Po kurso ėjau Šlovės taką, kurį nors ir lėtai, bet įveikiau. Šlovės takas – tai įvairios kliūtis purve, per kurias šliauži, lipi, šokinėji, praneri ir pan. Tiesa, palyginus su kliūčių ruožu, Šlovės takas nėra toks sunkus. Kitaip ir būti negali, nes Šlovės taką ėjau poroje. O kliūčių ruože, nors lieki sausas, atsakai pats už save. Pastarasis – na, nebuvo jis mano jėgoms. Kai kuriose kliūtyse reikėjo nugalėti save, pora kliūčių išvis pasirodė neįveikiamos. Pavyzdžiui, treniruojantis teko 15 minučių pasėdėti ant vienos sienelės, kol išdrįsau nuo jos nušokti.

Smagesne gaida: mūsų kuopai buvo suteikta galimybė pašaudyti iš amerikiečių sunkiųjų ir lengvųjų kulkosvaidžių. Buvo tikrai labai įdomu.

Per šiuos du mėnesius dalyvavom ir būrio ataskaitinėse pratybose. Jos taip pat susidėjo iš gynybos ir puolimo. Kasėme apkasus su apsaugomis nuo artilerijos, juose miegojome. Puolime, deja, neteko sudalyvauti, nes likau saugoti kuprinių.

Na, o šią paskutinę savaitę dalyvavome tokiose kaip ir parodomosiose pratybose su amerikiečių kariais. Vėl kasėme apkasus. Mūsų būrys buvo gynyboje, tačiau labiau nei pats puolimas atmintin įstrigo nuo mokomųjų granatų užsidegusi pieva ir ją puolę gesinti žmonės bei šarvuočiai. Vieni šaudė į puolančius, kiti bėgiojo su šakomis ir žemėmis, vandens buteliais. Atrodė, kad ten užvirė tikras pragaras.

Tiek trumpai apie pastarųjų mėnesių įvykius. Tikiuosi, kad artėjančios didžiosios pratybos  vienaip ar kitaip taps pačiu įdomiausiu ir įspūdingiausiu tarnybos atsiminimu.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s